Lietuvos sporto memorandumas

2021 11 29

LIETUVOS SPORTO MEMORANDUMAS

Nacionalinė sporto federacijų asociacija (NSFA) parengė Lietuvos sporto memorandumą, atsižvelgdama į sudėtingą Lietuvos sporto padėtį.

Šiuo memorandumu NSFA siekia įvardinti esmines Lietuvos sporto problemas ir siūlomas jų sprendimo gaires. Tokiu būdu NSFA siekia paskatinti neatidėliotiną Lietuvos sporto vystymosi/plėtos strategijos parengimą, nuoseklų jos įgyvendinimą bei reikiamų lėšų iš valstybės biudžeto užtikrinimą.

KODĖL SKUBIAI YRA REIKALINGA LIETUVOS SPORTO STRATEGIJA

Viena didžiausių šių dienų Lietuvos sporto problemų – aiškios strategijos nebuvimas,  kai nėra aiškūs plėtros prioritetai ir tikslai, nėra suderinti įvairių institucijų ir organizacijų veiksmai. Valstybės ir savivaldybių investicijos į šalies sportą vien šiemet siekia apie 120 mln. eurų, tačiau sporto sričiai plačiąja prasme nėra keliami aiškūs ir pamatuojami tikslai, nevykdoma reikiama procesų ir finansų efektyvumo bei skaidrumo kontrolė.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais per 2013-2020 m. laikotarpį valstybės investicijos į sportą siekė 273 267 000 eurų. Finansavimas sportui 2020 m. padidėjo iki 51,2 mln. eurų, nuo 22,3 mln. eurų, skirtų 2013 m. Tačiau nuolat girdime, kad trūksta pinigų. Tuo tarpu federacijų veikla ir valstybės skiriamų lėšų panaudojimas nėra prižiūrimas ir audituojamas. Kitų nevyriausybinių organizacijų tikslingo lėšų panaudojimo atskaitomybė taip pat nėra užtikrinama.

Paskutinė Lietuvos sporto strategija buvo patvirtinta 2011 m. ir turėjo būti vykdoma iki 2020 m. Tačiau 2019 m. panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, kuris buvo atsakingas už jos įgyvendinimą, sporto plėtra buvo palikta savieigai.

Valstybė nėra iškėlusi aiškių tikslų sau ir sporto bendruomenei, kurią reikšmingai finansuoja. Nesant strategijoje įtvirtinto sutarimo ką tiksliai, kada ir kokiu būdu norime pasiekti – valstybės lėšos naudojamos be reikiamo efektyvumo, dažnai be tinkamos kontrolės ir atsakomybės. Svarbu pažymėti, jog valstybė, investuodama nemažus pinigus, neprisiima tinkamos atsakomybės už sporto srities vystymą ir plėtojimą šalyje.

Todėl manome, jog naujoji Lietuvos sporto strategija yra būtina ir padėtų esmingai spręsti aukščiau minimas problemas. Tam ji turėtų apimti visą sporto piramidę – nuo sveikatingumo ir fizinio aktyvumo skatinimo iki olimpinių čempionų rengimo. NSFA siūlymu Lietuvos sporto strategija turėtų apimti šias pagrindines sritis:

  • fizinį aktyvumą ir sveikatingumą;
  • mėgėjišką sportą;
  • aukšto meistriškumo sportą;
  • aukšto sportinio meistriškumo sportininkus;
  • nacionalinių valstybės struktūrų, savivaldybių ir federacijų vaidmenį sporto plėtroje;
  • sporto infrastruktūros išsaugojimą ir plėtrą;
  • ilgalaikio ir tvaraus finansavimo modelį;
  • olimpinių idėjų skatinimą.

I. FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATINGUMAS

Fizinis aktyvumas ir sveikatingumas turėtų siekti sveikesnės visuomenės ugdymo, pritraukiant kuo daugiau visų amžiaus grupių Lietuvos žmonių į sveikatingumo ir fizinio aktyvumo programas, propaguojant sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą.

Sprendžiant sveikatingumo ir fizinio aktyvumo uždavinius turėtų būti maksimaliai pritraukiamos ir įveiklinamos nevyriausybinės ir pelno siekiančios organizacijos, kurios prisidėtų skatinant aktyvų Lietuvos žmonių gyvenimo būdą ir sportinę veiklą. Tam turėtų būti išnaudojama visa esama sveikatingumui ir sportui skirta infrastruktūra.

Be to, tikslui pasiekti reikia svarstyti ir šalies įstatyminę ir mokestinę bazę, reguliuojančią fizinio aktyvumo ir sveikatingumo veiklą. Sveikatingumas ir fizinis aktyvumas turėtų būti skatinamas finansinėmis ar mokestinėmis lengvatomis.

Tačiau visų pirma turėtų būti įteisinta sveikatingumo veiklos sąvoka ir užtikrinta, kad ji būtų pripažįstama valstybinių institucijų ir ši sritis galėtų pretenduoti į valstybinę ir tarptautinę paramą.

II. MĖGĖJIŠKAS SPORTAS

Jeigu fizinis aktyvumas ir sveikatingumas suvokiamas kaip individualus kiekvieno visuomenės nario aktyvus gyvenimo būdas ir sportinė veikla, tai mėgėjiškas sportas turėtų skatinti komandines veiklas ir vietinių lokalių bendruomenių aktyvumą.

O tam būtinas valstybės, savivaldybių, seniūnijų ir sporto federacijų bendradarbiavimas. Kaip rodo užsienio šalių pavyzdžiai, bendruomenių lygmens mėgėjiškas sportas, ne tik skatina visų amžiaus grupių fizinį aktyvumą ir sveikatingumą, tačiau ir prisideda prie socialinių problemų sprendimo, kaip kad jaunimo užimtumas, senjorų atskirties mažinimas, neįgaliųjų integracija.

III. AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTAS

Valstybės investicijų ir sporto srities valdymo kokybę labai gerai atspindi aukšto sportinio meistriškumo sporto sritis, kurioje pasiekiamos ryškiausios ir skambiausios pergalės, prisidedančios prie valstybės prestižo bei žinomumo pasaulyje ir duodančios vertingos grąžos, kai sportu susidomi jauni žmonės.

Aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimo sistema, kuri apima sporto gimnazijas, sporto klases, sporto mokyklas, sporto klubus ir federacijas yra ypatingos svarbos klausimas. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas labai aktyviai bendradarbiaujant savivaldybėms ir federacijoms, atsižvelgiant į turimas kompetencijas, įdirbį, tradicijas.

Ne ką mažiau svarbus ir aukšto meistriškumo sporto sistemos klausimas. Aukšto meistriškumo sportininkų rengimas – federacijų ir savivaldybių reikalas. Tačiau sporto medicina ir sporto mokslas turėtų būti valstybinės svarbos prioritetas.

Trenerių rengimas ir jų darbo užmokesčio sistema Lietuvoje tapo ydinga. Atlyginimas turi skatinti ateiti kvalifikuotus žmones ir kokybiškai dirbti. Dabar trenerių atlyginimai savivaldybėse yra vos apie 600 eurų į rankas. NSFA skaičiavimais, siekiant pritraukti jaunus trenerius, pradinis atlyginimas turėtų siekti ne mažiau kaip 1000 eurų savivaldybėse, kuriose dar veikia savivaldybių išlaikomos sporto mokyklos.

Lietuvos sporto strategijoje turi būti aiškiai numatyta, jog už trenerių rengimą yra atsakingi universitetai, o kompetencijų tobulinimas – federacijų atsakomybė. Be to, federacijos turi prognozuoti trenerių poreikį, prisidėti prie mokymo programų rengimo.

Tačiau kol kas to neįmanoma realiai įgyvendinti, nes Lietuvoje nėra sukurta sporto valdymo duomenų bazė/registras, kuris leistų prognozuoti trenerių poreikį. Dabar niekas nežino kiek yra dirbančių trenerių, kiek jų galimai reikės po metų ar penkerių.

Sporto valdymo duomenų bazės/registro sukūrimas – pirmas žingsnis link efektyvaus sporto valdymo. Naujai sukurta registro sistema leistų įtraukti ne tik trenerius, tačiau ir sportuojančius vaikus, mėgėjus, teisėjus, klubus ir organizacijas, veikiančias sveikatingumo, fizinio aktyvumo, mėgėjiško ir profesionalaus sporto srityse.

Tačiau itin svarbu, kad valstybės finansuojamos aukšto meistriškumo programos biudžetas kasmet siektų ne mažiau kaip 20 mln. eurų nuo 2022 m. iki 2024 m. olimpinių žaidinių. NSFA skaičiavimais finansavimas galėtų būti peržiūrėtas 2025 metais.

IV. AUKŠTO SPORTINIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKAI

Sporto strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aukšto sportinio meistriškumo sportininkams, kuriems visa sporto srities sistema ir privalo tarnauti.

Vienas svarbiausių klausimų, kalbant apie profesionalius sportininkus, turėtų būti skiriamas jų stipendijoms. Stabilios ir motyvuojančios stipendijos privalo būti užtikrintos iš valstybės biudžeto ir skiriamos pagal skaidrius kriterijus, priklausomai nuo pasiektų ir planuojamų pasiekti rezultatų. Be to, stipendijų gavėjų ratas turi būti išplėstas.

Ne ką mažiau svarbus klausimas – profesionalių sportininkų dviguba karjera. Kadangi Lietuvoje nėra sukurta dvigubos karjeros programa, profesionalūs sportininkai baigę profesionalią karjerą dažnai lieka be veiklos, neranda kaip save realizuoti ir išnaudoti sukauptą patirtį. Dvigubos karjeros programa turėtų būti valstybės garbės ir prestižo reikalas.

V. NACIONALINIŲ VALSTYBĖS STRUKTŪRŲ, SAVIVALDYBIŲ IR FEDERACIJŲ VAIDMUO SPORTO PLĖTROJE

Norint, jog sporto strategija ne tik būtų parengta ir patvirtinta, tačiau ir būtų sėkmingai įgyvendinama, būtina joje aiškiai apibrėžti atsakomybės sritis.

Svarbiausia institucija tvirtinant strategiją, kasmet nustatant valstybės skiriamą finansavimą ir užtikrinant parlamentinę sporto strategijos įgyvendinimo kontrolę yra LR Seimas.

Įgyvendinant sporto strategiją svarbiausias vaidmuo tenka LR Vyriausybei, kuri kasmet rengia biudžeto projektą, tvirtina poįstatyminius teisės aktus, tvirtina finansavimo kriterijus, strategines sporto šakas bei infrastruktūros plėtros prioritetus ir kriterijus.

Šiuo metu sporto sritį kuruojanti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų aktyviai formuoti ir įgyvendinti sporto politiką per pavaldžias įstaigas. Tačiau kol ministerija nėra suformavusi šių įstaigų ir pačioje ministerijoje neturi reikiamų žmogiškųjų išteklių sporto sričiai kuruoti, šių uždavinių pasiekti neįmanoma.

Lietuvos savivaldybės turėtų būti atsakingos už savivaldybių balanse esančios sporto infrastruktūros išsaugojimą ir plėtrą, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo skatinimą, mėgėjiško sporto plėtrą bei aukšto sportinio meistriškumo vystymą kartu su sporto šakų federacijomis.

Tuo tarpu sporto šakų federacijos turėtų užsiimti sporto šakų vystymu, kuris apimtų sporto šakos strategijos rengimą ir įgyvendinimą, nacionalinių čempionatų organizavimą, dalyvavimo pasaulio ir Europos čempionatuose užtikrinimą. Sporto šakų federacijos turėtų aktyviai bendradarbiauti su savivaldybėmis aukšto sportinio meistriškumo ir infrastruktūros plėtros klausimais.

VI. SPORTO INFRASTRUKTŪROS IŠSAUGOJIMAS IR PLĖTRA

Pastaraisiais metais Lietuvoje sporto infrastruktūra vystoma neturint aiškių kriterijų, prioritetų ir kontrolės bei priežiūros mechanizmų. Todėl sporto strategijoje būtina užtikrinti, jog nuo šiol sveikatingumui ir sportui skirta infrastruktūra Lietuvoje būtų vystoma pagal valstybės ir savivaldybių statomų sporto bazių kriterijus.

Yra trys infrastruktūros pobūdžiai – valstybės lėšomis kuriama ir valdoma infrastruktūra, valstybės lėšomis savivaldybėse kuriama infrastruktūra, valdoma savivaldybių bei savivaldybių lėšomis sukuriama infrastruktūra arba PPP principu savivaldybių kuriama infrastruktūra.

Valstybės lėšomis turėtų būti kuriama infrastruktūra, kuri reikalinga tarptautiniams ir nacionaliniams poreikiams tenkinti. Tokią infrastruktūrą finansuoja valstybė, atsižvelgdama į sporto strategijoje patvirtintus ir visoje šalyje taikomus kriterijus.

Valstybės lėšomis savivaldybėse turėtų būti kuriama infrastruktūra, tenkinanti nacionalinius ir federacijų poreikius. Tokius projektus savivaldybės galėtų įgyvendinti iš valstybės skiriamų lėšų arba skolinantis, bet privalėtų atitikti sporto strategijoje patvirtintus ir visoje šalyje taikomus kriterijus.

Savivaldybių lėšomis turėtų būti kuriama infrastruktūra, skirta sveikatingumui ir fiziniam aktyvumui bei mėgėjiškam sportui. Savivaldybės gali projektus įgyvendinti iš savų lėšų arba per PPP. Jeigu valstybė dalyvauja projekte, leisdama savivaldybei skolintis, tuomet infrastruktūra turi tenkinti sporto strategijoje patvirtintus ir visoje šalyje taikomus kriterijus.

Lietuvos sporto centras valdo daug sporto infrastruktūros, tačiau nėra sukurtas efektyvus ir skaidrus paties Lietuvos sporto centro valdymo modelis. NSFA nuomone, būtina suformuoti Lietuvos sporto centro valdybą, kurioje dirbtų ir sporto federacijų atstovai. Tai leistų užtikrinti efektyvų sporto bazių panaudojimą.

Be to,  Lietuvos sporto centro valdyba viena ar kita forma galėtų ženkliai pagelbėti sporto infrastruktūros investicijų komisijai, kuri taip pat turėtų būti sukurta kaip patariamasis organas prieš priimant galutinius sprendimus.

VII. ILGALAIKIS IR TVARUS FEDERACIJŲ FINANSAVIMO MODELIS

Pastaraisiais metais iš Lietuvos valstybės biudžeto skiriama apie 9 mln. eurų programinio finansavimo šalyje veikiančioms sporto federacijoms. Tačiau siekiant sklandaus sporto federacijų veiklos užtikrinimo ir sporto šakų vystymo, iš valstybės biudžeto turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 mln. eurų.

Tokio dydžio finansavimas leistų užtikrinti sklandų valstybės prioritetų sąraše esančių sporto federacijų veikimą, plėtrą ir aukšto sportinio meistriškumo rezultatų siekimą. Svarbu paminėti, jog finansuojant sporto federacijas didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas strateginėms sporto federacijoms. Toks modelis atitinka visų pažangiausių pasaulio šalių veikimo principą aukšto sportinio meistriškumo srityje.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje veikia Sporto rėmimo fondas, kuris sukuria sąlygas vystytis ir veikti prioritetinių sporto šakų sąraše šiuo metu nesančioms federacijoms bei kitoms organizacijoms, veikiančioms mėgėjiško sporto ir sveikatingumo plėtojimo srityse. 2021 m. Sporto rėmimo fonde paskirstomi 21,4 mln. eurų, kurie sudaro beveik pusę iš 47,9 mln. eurų, skiriamų sportui iš valstybės biudžeto lėšų. NSFA vertinimu, Sporto rėmimo fondui skiriama lėšų dalis yra adekvati ir pakankama.

Kuriant ir įgyvendinant Lietuvos sporto strategiją svarbu nepamiršti, jog šalies savivaldybės taip pat finansuoja sporto sritį. Savivaldybės deklaruoja, jog kasmet sportui ir sveikatingumui skiria apie 60 mln. eurų. Tai ženkli suma, kurios panaudojimas turėtų būti žinomas sporto strategijos rengėjams.

Tačiau tiek rengiant, tiek įgyvendinant sporto strategiją, labai svarbu nepamiršti valstybės finansuojamų aukšto sportinio meistriškumo programų finansavimo kriterijų tobulinimo. Ypatingai svarbu – nepamiršti sporto šakų strategiškumo. Lietuvos sporto strategijos rengėjų vienas iš uždavinių turėtų būti – kuo skubiau sukurti valstybės strateginių sporto šakų apibrėžimą,  o po to patvirtinti aiškius kriterijus pagal kuriuos būtų nustatomos strateginės sporto šakos. Strateginių sporto šakų finansavime turi koncentruotis didžioji dalis valstybės lėšų, nes ten tikimasi didžiausio masiškumo ir aukštų rezultatų svarbiausiose tarptautinėse varžybose.

VIII. OLIMPINIŲ IDĖJŲ SKATINIMAS

Olimpinis judėjimas – neatsiejama ir integrali sporto strategijos viena iš dalių. Todėl sporto strategijoje būtina užtikrinti olimpinio judėjimo tinkamą skatinimą ir finansavimą.

Valstybei numatant visos sporto srities finansavimą turi būti numatytas atskiras olimpinio judėjimo ir jo idėjų skatinimo finansavimas pagal aiškius kriterijus. Kaip ir visos sporto sritys, olimpinis judėjimas turi būti atskaitingas už valstybinių finansų panaudojimą.

Olimpinio judėjimo įgyvendinimu ir toliau turi užsiimti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, o valstybė turi užtikrinti jo veikimui reikalingą finansavimą.

< Grįžti į naujienų sąrašą

Nacionalinė sporto federacijų asociacija

Kareivių g. 6, LT-09117 Vilnius

+370 698 32042

info@nsfa.lt

Visos teisės saugomos, NSFA 2021
crossmenu